Terapinis gydymas, odontologijos klinikoje suprantamas kaip profilaktinė dantų apsaugos priemonė nuo ėduonies, arba jau pažeistų ėduonies dantų konservatyvus gydymas.

Dantų apsaugos profilaktika.

Tai spektras priemonių, skirtų apsaugoti sveikus dantis nuo galimo ėduonies pažeidimo. Dažniausiai tai dantų įtrynimai ar skalavimai fluoro turinčiais preparatais. Šių medžiagų paskirtis, stiprinti dantų emalį, kuris būtų labiau atsparus bakterijų gaminamoms rūgštims. Taip pat atliekama dantų vagelių silanizacija (uždengimas) specialiomis takiomis medžiagomis (silanais), kurie plonu sluoksniu yra dengiami ant gilių vagelių, taip izoliuojant jas nuo galimo ankstyvo pažeidimo. Silanai rekomenduojami dengti vaikams, kurie jau turi prasikalusius nuolatinius dantis. Mišriame nuolatinių dantų sąkandyje vagelės ilgą laiką būna nepakankamai mineralizuotos, todėl ir lengviau pažeidžiamos karieso. Profilaktikoje taip pat skiriamas didelis dėmesys vaikų dantų valymo įgūdžių formavimui ir teisingai dantų priežiūrai.

Pažeistų dantų terapinis gydymas.

Šis metodas yra paremtas jau esamų kariozinių ertmių plombavimu. Plombavimas suprantamas, kaip konservatyvi profilaktinė priemonė, skirta apsaugoti esamą danties nervą nuo galimo pažeidimo ir tolimesnių sunkesnių komplikacijų.

Kaip atliekamas dantų plombavimas?

Visų pirma gydytojas odontologas atlieka vietinę danties nejautrą ir naudodamas gręžimo instrumentus pašalina ėduonies pažeistą suminkštėjusį dentiną. Tuomet atliekama paruoštos ertmės dezinfekcija ir po to seka plombavimas. Paprastai plombavimas atliekamas sluoksniavimo būdu.

Plombavimui naudojama daugybė medžiagų:

• Pamušalinės (izoliuojančios nervą) medžiagos.
• Įvairaus takumo ir prigimties kompozicinės medžiagos (plombos);
• Surišimo sistemos.
• Plombas izoliuojančios medžiagos,dažai ir kt.

Kokios plombos yra naudojamos?

Šiuo metu rinkoje naudojama daug įvairių medžiagų ir atstatymo metodų. Pažeisti dantys gali būti atstatomi aukso ar porceliano įklotais, sidabro amalgamom (į jų sudėtį įeina gyvsidabris, sidabras, alavas, cinkas ir varis), cheminio kietėjimo cementais, kompozitais (dervų ir įvairių stiklo užpildų junginys).

Aukso užklotai.

Privalumai:

•    Ilgaamžiškumas – laikosi apie 10-15 metų, dažniausiai ilgiau, nekoroduoja. Populiaru Vokietijoje.
•    Tvirta restauracija, pakankamai estetiškai atrodo (turima omenyje nedidelės plombos šoninių dantų srityje).

Trūkumai:

•    Brangu - keletą kartų brangiau nei įprastinė plomba.
•    Reikia keleto vizitų norint padaryti auksinę restauraciją.
•    Galvanozė – burnoje gali susidaryti galvaninė srovė, jei joje yra kitų metalų ar sidabro plombų.
•    Neestetiška – daugelis pacientų nemėgsta kai burnoje matosi auksas.

Sidabro amalgamos

Privalumai:

•    Ilgaamžiškumas – restauracijos išsilaiko iki 10-15 metų. Žymiai ilgiau nei kompozitinės plombos.
•    Labai tvirtos.
•    Nebrangios.

Trūkumai:

•    Prasta plombų estetika – turi sidabro atspalvį.
•    Tamsina dantį, kai kada net dantenas.
•    Nereti dantų įtrūkimai ir įskilimai galimi, dėl didelio plombos plėtimosi koeficiento.
•    Alergija apie - 1% pacientų yra alergiški sidabro plomboms.

Danties spalvos plombos (kompozitai)

Privalumai:

•    Labai estetiškos restauracijos, dažnai akiai nematomos.
•    Naudojamos su surišimo sistemomis sustiprina patį dantį.
•    Galima naudoti dantų atskilimams ar įtrūkimams atstatyti.

Trūkumai:

•    Nepakankamai tvirtos – greitai dėvisi (dvigubai greičiau nei sidabro amalgamos), nerekomenduojamos dideliems dantų defektams atstatinėti.
•    Ilgesnis plombų įdėjimo laikas.
•    Santykinai brangesnės už kitas plombines medžiagas.

Keramikos įklotai

Tai netiesioginiu būdu padaryta keramikinė plomba, kuri cementuojama antro vizito, pas gydantį odontologą metu.

Privalumai:

•    Tai labai tvirta ir ilgaamžiška restauracija
•    Atrodo labai estetiškai.

Trūkumai:

•    Tai pati brangiausia restauracijos rūšis.

Problemos atsirandančios po dantų plombavimo:

Dažniausia problema – tai padidėjęs dantų jautrumas, atsiradęs po plombavimo.Jis gali trukti nuo vienos iki keleto dienų. Tuo metu reikia vengti skausmą sukeliančių dirgiklių – šalto, karšto ir kietos konsistencijos maisto. Paprastai nuskausminamųjų vaistų nereikia. Galima alergija į plombinę medžiagą, tačiau tai nutinka labai retai. ADA (American Dental Association) duomenimis, alergija plombinei medžiagai buvo užregistruota tik viename šimte atvejų. Pagrinde pacientai buvo alergiški sidabro amalgamos sudedamosioms dalims ir tai pasireiškė įvairaus pobūdžio bėrimais.